purslius

pur̃slius sm. (2) 1. menk. vaikigalis, pienburnis: Ko tu čia, pur̃sliau, kišies! Dkk. Pur̃sliau, kur lendi! On. Eik tu, pur̃sliau, pur̃sliau, nieko neišmanai, ir plepi! Ob. Kas čia bebus, kad kiekvienas pur̃slius pradės į vakaruškas eiti! Č. Su manimi šokti tai ne su pursliu kokiu rš. 2. dem. malon. mielasis, mažulėlis: Pursliùk, tu pursliùk pliku pilviuku! Vb. Purslẽlis mažutis mano, ką gi pasakysi?! Jnš.